- žengtelėti
- žeñgtelėti, -ėja (-i, -ia), -ėjo intr. DŽ kiek pažengti: Bijo [vaikas eiti], žeñgtelė[ja] i kremta an subinikės Krš. Morta nejučiomis žengtelėjo atgal J.Avyž. Dabar jis ir žengtelėjo Barčiui priešais J.Balt. | prk.: Viena diena, kai galėjome žengtelėti žymiai toliau, jau praėjo sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.